Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojų tyrimas, atliktas 2022 m. pabaigoje, parodė, kad 89 proc. lankytojų bent kartą per mėnesį apsilanko bibliotekoje, 46 proc. bent kartą per savaitę naudojasi bibliotekos internetu, o 92 proc. patvirtino, kad bibliotekos teikiamos paslaugos pagerino jų gyvenimo kokybę. Tyrimą užsakė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o jį atliko bendrovė „Kantar”, apklausus 2990 respondentų. Surinkti duomenys buvo lyginami su 2019 m. atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis.
„Džiugina, kad, didžiosios daugumos lankytojų manymu, per pastaruosius penkerius metus pagerėjo bibliotekų teikiamų paslaugų kokybė. Tikime, kad tokiam vertinimui teigiamos įtakos turėjo ir kartu su Kultūros ministerija 2022 m. užbaigtas bibliotekų infrastruktūros atnaujinimo projektas. Šį pokytį rodo gerokai išaugęs bibliotekų techninės įrangos ir interneto ryšio vertinimas – atitinkamai nuo 8,4 ir 9,0 balų 2019 m. jis padidėjo iki 9,4 balo praėjusiais metais“, – įžvalgomis dalijasi Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Bibliotekų veikla vertinama labai gerai
Lankytojai labai gerai vertina Lietuvos bibliotekų teikiamas paslaugas, nes bendras vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10 balų. Tai patvirtina ir NPS (angl. Net Promoter Score) indeksas, kuris apibūdina lankytojų pasitenkinimo ir lojalumo lygį, nes bibliotekų NPS siekia 88 proc.
Lankytojai labiausiai vertina bibliotekininkų konsultacijas, pagalbą ieškant ir naudojantis informacijos šaltiniais, bibliotekos aptarnavimo kokybę, taip pat renginius, mokymus ir edukacijas, organizuojamas bibliotekose. Tyrimas parodė, kad lankytojai naudojasi plačiu spektru bibliotekų paslaugų ir teigiamai vertina bibliotekas visais aspektais. Tačiau yra erdvės tobulinti bibliotekų patalpas ir elektronines paslaugas, taip pat populiarinti bibliotekas kaip laisvalaikio praleidimo vietas ne tik kaimuose, bet ir miestuose.
9 iš 10 lankytojų pripažįsta, kad naudojimasis bibliotekos teikiamomis paslaugomis turi įtakos jų gyvenimo kokybei ir labiausiai prisideda prie bendrakultūrio išprusimo. Bibliotekos yra svarbios informacinio raštingumo ugdymui, dvasiniam asmenybės tobulėjimui ir padeda spręsti praktines problemas.
Nemažėja naudojimasis internetu bibliotekose
Palyginti su 2019 metais, padaugėjo lankytojų, kurie bent kartą per savaitę naudojasi bibliotekos internetu – nuo 38 iki 46 proc. Daugiausia lankytojų (6 iš 10) internetu bibliotekose naudojasi naujienoms skaityti ir bendrauti. Kas antram lankytojui internetas reikalingas enciklopedijoms naršyti, ieškant informacijos sveikatos priežiūros klausimais, naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Palyginti su 2019 metais, lankytojai bibliotekoje internetu dažniau tvarko finansinius reikalus, skaito naujienas ir naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis.
Lankytojai, naudodamiesi bibliotekos internetu, dažniausiai susiranda patikimus informacijos šaltinius (43 proc.), ieško informacijos, padedančios rūpintis sveikata (35 proc.) ir bendrauja su artimaisiais (33 proc.). Palyginti su 2019 metais, padaugėjo lankytojų, kuriems internetas bibliotekoje yra reikalingas pasiekti sveikatos paslaugas, elektroniniu būdu susisiekti su valstybinėmis ar savivaldos institucijomis, internetu įsigyti daiktų ar paslaugų. Taip pat nustatyta, kad naudojimasis bibliotekos internetu padėjo lankytojams praturtinti laisvalaikį (61 proc.), rūpintis sveikata (35 proc.), geriau atlikti darbą (30 proc.), sutaupyti pinigų (20 proc.), susirasti darbą (8 proc.) ir užsidirbti pinigų (5 proc.).
Medijų ir informacinio raštingumo svarba
67 proc. bibliotekų lankytojų teigia, kad jie geba kritiškai vertinti informaciją. Pusė apklaustųjų, ieškodami informacijos internete, naudojasi paieškos sistemomis ir išbando visus galimus paieškos būdus. Daugiau nei pusė bibliotekų lankytojų gali identifikuoti informacijos pateikimo skirtumus interneto puslapiuose, laikraščiuose ar televizijos kanaluose, tačiau dažniau šiuos nesutapimus linkstama ignoruoti (tik kartais atkreipia į tai dėmesį ar bando informaciją palyginti).
Per pastaruosius metus daugiau nei 44 proc. apklaustų bibliotekų lankytojų išreiškė savo nuomonę pilietiniais klausimais. Daugiausiai pinigų buvo aukojama pilietiniais ar politiniais tikslais (28 proc.). Miestų gyventojai buvo žymiai aktyvesni: jie dažniau aukojo pinigus (35 proc.), pasirašė peticiją, paremdami pilietinę ar politinę iniciatyvą (23 proc.), ir dalyvavo taikiose demonstracijose (6 proc.).
Kviečiame išsamiau susipažinti su atlikto tyrimo ataskaita.
