Kaip stiprinti demokratinę visuomenę, kritinį mąstymą, bendruomeniškumą šiuo permainų, dezinformacijos ir sudėtingų naujų iššūkių laikotarpiu? Šį ir kitus klausimus praėjusią savaitę gvildeno Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų specialistai, susirinkę į trijų dienų forumą „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“, vykusį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Pirmąją forumo dieną Nacionalinėje bibliotekoje jo dalyvius sveikino kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
R. Gudauskas pažymėjo, kad Nacionalinė biblioteka Ukrainai dėmesio skiria nuo pat 2014 m., kai Rusija pradėjo karinę invaziją į šią šalį. „Mes skiriame daug dėmesio mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldui, literatūros pasiekimams viešinti, stengiamės atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo. Bendradarbiaujame su ukrainiečiais, plėtojame bendrus projektus – tai ir filmų peržiūros, ir parodos, ir knygų pristatymai, ir Ukrainos vaikų viešnagės bibliotekoje. Gerokai padidinome knygų ir leidinių ukrainiečių kalba fondus, esame įdarbinę ukrainiečių tautybės darbuotojų. Praėjusių metų lapkričio pradžioje Nacionalinės bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse buvo inicijuota apkasų žvakių gamyba. Nė nesitikėjome pasiekti tokių rezultatų, sulaukti tiek vilniečių, žmonių iš visos Lietuvos ir, žinoma, Nacionalinės bibliotekos darbuotojų palaikymo ir dėmesio šiai socialinei iniciatyvai“, – sakė generalinis direktorius.
Apie karo metu išryškėjusį Ukrainos bibliotekų vaidmenį stiprinant demokratinę visuomenę kalbėjo Ukrainos bibliotekų asociacijos vicepirmininkė Larysa Luhova. „Mūsų veiksmai pasireiškia praktiniais sprendimais ir prisitaikymu prie aplinkos. Bibliotekos imasi iniciatyvų kurti prieglaudas savo patalpose šeimoms per Rusijos bombardavimo reidus, riša kamufliažinius tinklus kariuomenei, kovoja su dezinformacija, pagalbai ir paramai telkia tarptautinę bendruomenę. Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo nauja realybė. Šiandien tiksliai negalime pasakyti, kiek bibliotekų dirba Ukrainoje. Bet galime pasakyti, kad rusų fašistai 89 bibliotekas visiškai sunaikino, 602 – yra iš dalies sugriautos, jas būtina prikelti iš griuvėsių. Okupuotose teritorijose rusai naikina bibliotekų fondus ukrainiečių kalba, ypač knygas apie Ukrainos istoriją, kultūrą, švietimą. Jie bando sunaikinti mūsų atmintį, mūsų kalbą, bet jiems nepavyks. Iš įvairių aukštų tribūnų visame pasaulyje mes kalbame tiesą apie karą, renkame dokumentus, įrodančius Rusijos nusikaltimus kultūrai ir bibliotekoms“, – sakė L. Luhova.
Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidiumo narė Ivana Ščerbina pažymėjo, kad iš okupantų išvaduotose teritorijose vyksta bibliotekų fondų dekolonizacija ir derusifikacija. „Mes kovojame už teisę būti laisva, demokratiška šalimi ir atsisakome kolonijinę politiką bei imperines ambicijas šlovinančios literatūros rusų kalba“, – sakė I. Ščerbina.
Ukrainos karo veteranas, rašytojas ir geras Nacionalinės bibliotekos bičiulis Oleksandras Tereščenko pasidalijo įžvalgomis apie patirtis ginant Donecko oro uostą ir dabartinę savo visuomeninę veiklą.
Nacionalinės bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Daiva Janavičienė pranešimu „Biblioterapija: teorija ir praktika Lietuvos bibliotekose“ kvietė atkreipti dėmesį į gydantį žodį ir rūpintis psichikos sveikata bei geresne savijauta, o Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos direktorė Olha Škyra skaitė pranešimą „Meno terapija emociniam stabilumui atkurti: Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos patirtis“.
Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bibliotekose
Antroji forumo diena buvo labiausiai orientuota į medijų ir informacinio raštingumo reikšmę, bibliotekų ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo galimybes bei kūrybines bendruomenių iniciatyvas ugdant gyventojų sąmoningumą.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė pasveikino visus, susirinkusius į senąjį bibliotekos pastatą, kuriame ir prasidėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos kelionė ir į kurį vėl teko sugrįžti prasidėjus bibliotekos modernizacijos darbams.
„Šiandien jūs susirinkote čia, į pastatą, kuriame prieš daugiau nei šešiasdešimt metų mes pradėjome savo veiklą. Šis pastatas yra senas, daug atlaikęs, ir jo sienos tikriausiai nesitikėjo, kad mes čia persikraustysime visa veiklos apimtimi, kol pagrindinis pastatas bus modernizuojamas.“ – teigė E. Urbonavičienė. Pranešimo metu direktorė atskleidė jau šių metų pabaigoje atsiversiančios atsinaujinusios modernizuotos bibliotekos viziją.
Bibliotekos metai iš metų rūpinasi ne vien naujų, patogių, modernizuotų erdvių kūrimu vartotojams, bet ir kreipia didelį dėmesį į besikeičiančius visuomenės poreikius, konsultavimą, demokratijos bei kritinio mąstymo ugdymą. Kelerių pastarųjų metų įvykiai parodė, kaip svarbu ugdyti kritinį mąstymą, gebėti vertinti informaciją ir atskirti faktus nuo melagienų. Apie medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) svarbą bei veiklas, vykstančias Lietuvos bibliotekose, pranešimą skaitė Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis metodininkas Lukas Volskis ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.
„Medijų ir informacinis raštingumas pas mus atkeliavo pakankamai vėlai. Mes būtume norėję karo akivaizdoje jau būti stiprūs kibernetinio saugumo srityje bei susidurdami su melagienomis, įvairia propaganda ir jos keliamais pavojais. Bet pradėti niekada nevėlu. Džiaugiamės, kad šiais metais galbūt kiekvienas bibliotekos specialistas jausis tvirčiau stovėdamas informacijos sūkuriuose.“ – teigė G. Kėvelaitienė.
Ir nors sistemiškai vystyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo švietimą bibliotekose pradėta vystyti dar palyginti neseniai, šiuo metu Lietuvos bibliotekose jau yra suformuoti regioniniai medijų ir informacinio raštingumo konsultantų tinklai, bibliotekų edukatorių kompetencijoms tobulinti organizuojami mokymai ne tik MIRKT, bet ir andragogikos, viešojo kalbėjimo, auditorijų valdymo temomis. Per praėjusius metus pirmą kartą organizuoti Pasaulinės UNESCO medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginiai, sukurta speciali platforma su visuomenei pasiekiama aktualia medžiaga šia tema, vaizdo įrašų formatu sukurtas pokalbių ciklas „Pažink medijas su Klaudija“, kuriame yra kalbama apie saugumą internete, netikras naujienas, socialinių medijų įvairovę, autorių teises, jaunimo kritiniam mąstymui ugdyti sukurtas stalo žaidimas „Populistas“. Parengta medijų ir informacinio raštingumo mokymų programa, kurią Lietuvos audiosensorinė biblioteka pritaikė ir asmenims, turintiems regos sutrikimų, disleksiją ar intelekto negalią. Pagal šią programą bibliotekų specialistai jau dabar pradėjo organizuoti nemokamus mokymus gyventojams.
Apie bibliotekų įtaką sąmoningos informacinės visuomenės kūrime bei medijų raštingumo svarbą karo kontekste kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Darius Remeika.
„Kas paprastai atsitinka, kai mes perskaitome melagingą naujieną? Mes reaguojame – informacija patenka į mūsų limbinę smegenų dalį, atsakingą už emocijas. Emocijos gali pakilti, o pakilus emocijoms pamėginkite logiškai mąstyti – jums nepavyks. Tas tarpas tarp informacijos gavimo ir šaltinių tikrinimo yra dar atskiras tam tikrų emocijų išgyvenimas. Kai mes negalime mąstyti logiškai – apie kokį dar šaltinių tikrinimą galime šnekėti. Kiek tos emocijos pakyla, žinoma, priklauso ir nuo to, kiek ta informacija, dezinformacija, propaganda mus asmeniškai liečia.“ – teigė D. Remeika.
Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad perskaičius bet kokią informacinę žinutę reikėtų pirmiausia stengtis nepasiduoti emocijoms ir neskubėti komentuoti. Svarbu kelti klausimus: Kodėl ši žinutė mane palietė? Ar joje slypi faktas, ar nuomonė? Kas ją parašė? Kokie galėjo būti autoriaus motyvai? Taip pat D. Remeika kalbėjo apie tai, kad bibliotekos jau dabar yra ir turi didelį potencialą tapti dar stipresne informacine erdve, kuri ne tik konsultuoja vartotojus, bet ir jaučia visuomenės pulsą, išgirsta jai rūpimus klausimus. Šiai idėjai pritarė bei ją toliau forumo metu vystė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė.
Pranešėja minėjo, kad bibliotekos, galinčios pasiekti visuomenę, ir akademinė bendruomenė, turinti gilią ekspertinę patirtį ir įgūdžius, bendradarbiaudama gali pasiekti geriausių rezultatų stiprindama visuomenės kritinį mąstymą ir sąmoningumą. Taip pat A. Balčytienė savo pranešime pasakojo apie šoninio skaitymo metodą, kurį naudoja ir faktų tikrintojai.
Forumo metu savo bibliotekų patirtimis apie darbą, informacinės kultūros auginimą, iššūkius prasidėjus karui dalijosi atstovės iš keturių Ukrainos bibliotekų: Kyjivo Igorio Sikorskio mokslo technikos instituto bibliotekos, Donetsko apskrities bibliotekos vaikams, Lvivo vaikų regiono bibliotekos bei Lvivo regioninės jaunimo bibliotekos.
Ukrainos Donetsko apskrities bibliotekos vaikams pavyzdys parodė, kad net ir neturėdama fizinio pastato, biblioteka toliau išlieka aktuali ir reikalinga visuomenės informavimo erdvė, kurioje nuotoliniu būdu organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, iniciatyvos, prie kurių prisijungia regiono gyventojai iš įvairių pasaulio taškų.
„Po bibliotekos sugriovimo labai daug bendradarbių išvyko į užsienį, keitėsi kolektyvas, anksčiau mūsų buvo 47, o dabar mūsų yra penki. Visi mes fiziškai esame skirtingose šalies miestuose, bet mes dirbame, dirbame įkvėptai. Šiuo metu esame biblioteka lagamine. Tai mūsų žinutė, projektas – viskas, kas mums liko, gali būti sudėta į nedidelį lagaminą“ – pasakojo Donetsko apskrities bibliotekos vaikams atstovė Julija.
Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų panašumai ir skirtumai
Tris dienas trukusį Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumą „Bibliotekų vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“ vainikavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vykusi svečių iš Ukrainos ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių diskusija „Kartu iki pergalės“. Renginio metu buvo plėtojama šių dviejų šalių bendradarbiavimo svarba bei ryšių puoselėjimas, dalintasi patirtimis, praktiniais patarimais, kaip bibliotekos ir jose vykdomos veiklos padeda ukrainiečiams išgyventi vykstančio karo siaubą.
Renginio pradžioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Juchnevič pasveikino susirinkusius svečius ir palinkėjo turiningo, įdomaus bei naujiems darbams įkvepiančio pokalbio.
Diskusijos, kurią moderavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos mentorė Larysa Sydorenko, metu dalyviai dalijosi savo viešnagės Lietuvoje įspūdžiais. Svečiai iš Ukrainos pastebėjo, kad abiejų šalių bibliotekos panašios savo didumu, tylumu, atmosfera, kurioje norisi būti. Pasidžiaugta, kad Lietuvos bibliotekos modernios, turinčios puikiai išvystytą infrastruktūrą bei malonius, paslaugius darbuotojus. Šiuo metu Ukrainos bibliotekų paskirtis, pasak pašnekovų, pakeitė pobūdį. Bibliotekos tapo ne tik knygų išdavimo ir grąžinimo vieta, bet ir humanitariniais centrais, kuriuose suteikiama materialinė, informacinė, psichologinė bei kitokia pagalba nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams.
Susitikimo metu ne kartą užsiminta apie galimą Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų bendradarbiavimą bei bendrų projektų rengimą. Atsižvelgiant į karo situaciją Ukrainoje, projektus siūlyta rengti naudojantis nuotolinėmis vaizdo konferencijų platformomis, pavyzdžiui, „Zoom“. Diskusijos metu taip pat kalbėta apie iššūkius, su kuriais susiduria bibliotekininkai ir įgūdžius, kuriuos turėtų turėti šiuolaikiniai bibliotekų darbuotojai. Siekiant pritraukti į bibliotekas naujus vartotojus ir lankytojus, diskusijos dalyviai pabrėžė informacinių technologijų ir ryšių su visuomene specialistų svarbą.
Susitikimo pabaigoje diskusijos dalyviai Lietuvos ir Ukrainos kolegoms palinkėjo įgyvendinti daug bendruomenėms naudingų projektų bei, žinoma, greitos pergalės Ukrainai kovoje už laisvę. Po diskusijos vyko ekskursija po Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką, kurios metu svečiai susipažino su bibliotekos struktūra, teikiamomis paslaugomis ir projektine veikla.
