Rugpjūčio 13 d. miesto gamtos ir bendruomenės festivalyje „Drevės“ dalis muzikos programos bus skirta eksperimentams ir ryšiui su gamta. Kviesime ne tik pasiklausyti dainos apie vabalą, bet ir patiems dalyvauti kūrybiniame procese!
Kaip iš gamtos sekasi semtis įkvėpimo ir kur mieste įsikrauti jėgų klausėme festivalyje pasirodysiančių Donato Zinkevičiaus iš grupės „Orai“ ir Monikos Amiros Pociūtės bei Kazimiero Jasaičio iš „Pusės dainos“ (PDF). Susipažinkite!
Pirmieji įspūdžiai
Koks buvo pirmasis jūsų įspūdis išgirdus apie festivalį „Drevės“ – renginį, kuriame susitinka muzika, miesto gamta ir bendruomenė?
Donatas (ORAI): Didžiausią įspūdį paliko tai, kad festivalis iš dalies skirtas niūriaspalviam auksavabaliui. Koncerto vabalui dar nesame groję, bet dainą apie vabalą turime, tai manau, kad viskas labai gerai sutaps.
Monika ir Kazimieras (PDF): Labai smagu, kad vyksta toks renginys, kuris sujungia Kauno Ąžuolyną ir miesto gyventojus per gamtą, bendruomenę ir muziką.
Ar dažnai tenka groti ne tradicinėse koncertų erdvėse, o parkuose, miškuose ar kitose gamtos vietose? Kuo tokie pasirodymai išsiskiria?
Donatas (ORAI): Absoliuti dauguma koncertų vyksta įprastose erdvėse, tad nestandartinės vietos visada būna ypatingos. Kartais ypatingos iš gerosios pusės, kartais nebūtinai iš gerosios. Neįprasta vieta visada buvo įdomesnė, bet jai reikia ir kitokio paruošimo. Didžiausias iššūkis ir tenka žmonėms, kurie tą vietą ruošia koncertui – garso inžinieriams, apšvietėjams.
Monika ir Kazimieras (PDF): Tikrai tenka. Pagrindinis projekto „Pusė dainos“ renginys yra „Pusės dainos festivalis“. Kiekvienais metais jam stengiamės surasti kuo įdomesnę vietą Kaune. Visąlaik, kai erdvė įdomesnė, atsiranda daugiau noro tam adaptuoti dirbtuvių koncepciją.
Kūryba ir gamta
Kaip gimė jūsų grupės pavadinimas?
Donatas (ORAI): Apie pavadinimą galvojome tuo metu, kai atsirado ir pirma muzika. Tada dar nebuvo iki galo aišku, koks tai bus projektas, kokia kryptimi nukeliausime. „Orai“ pasirodė kaip toks pavadinimas, kuris neįpareigoja rinktis krypties. Orai gali būti visokie, muzika irgi gali būti visokia. „Orai“ galėtų būti ir dainuojamosios poezijos, ir elektronikos grupė.
Taigi jis susijęs su gamta. Ar ji atsispindi jūsų kūryboje?
Donatas (ORAI): Iš dalies. Tekstuose galima atrasti gamtos motyvų, bet tai nėra pagrindinė linija. Patys gyvenam mieste, dėl to muzika labiau atspindi miesto žmogų, kuris gal kartais jaučia tą gamtos ilgesį.
Ar turite kokią vietą gamtoje, į kurią vis norisi sugrįžti? Galbūt kai reikia atsikvėpti arba pasikrauti kūrybinės energijos?
Donatas (ORAI): Konkrečios vietos ne, bet į gamtą traukia. Man asmeniškai nereikia konkrečios vietos kūrybai. Ji gimsta tiek studijoje, tiek namuose, prie stalo virtuvėje.
Monika ir Kazimieras (PDF): Mums tokia vieta yra Kauko laiptų baseinas.
Kaip vyksta jūsų kūrybos procesas? Ar turite ritualų?
Donatas (ORAI): Atsisėdi prie instrumentų ir kuri – toks va ir ritualas. O kalbant apie koncertus, tai turime nedidelį ritualą, kurį atliekam prieš koncertą. Labiau ne ritualą, o šūkį.
Monika ir Kazimieras (PDF): Iš esmės dalis dirbtuvių kuriama neplanuojant. Reikia pradėti lipdyti, ir vietoje kurdami vis ką nors naujo prigalvojame.
Ar grodami galvojate apie klausytoją? Ką norėtumėte, kad jie išsineštų po jūsų pasirodymo?
Donatas (ORAI): Būtent grodami, koncertuodami – galvojame. Publikos reakcija yra labai svarbi. Taip pat kaip atlikėjas užveda publiką, taip ir publika užveda atlikėją. Norėčiau, kad koncerte klausytojai jaustųsi patogiai, atsipalaiduotų, pasilinksmintų, o jau po pasirodymo galbūt labiau pasigilintų į muziką, bet paties pasirodymo metu tiesiog gerai praleistų laiką.
Monika ir Kazimieras (PDF): Ne mikrofoną. Cha cha cha… Visąlaik norime, kad žmonės pabandytų ką nors naujo, gal kiek nepatogaus, o tada mūsų darbas – kad jie po to liktų laimingi, linksmi ir išsineštų istoriją ar gilesnį supratimą, kaip veikia mūsų naudojama technologija ar kaip atlikėjai kuria muziką naudodamiesi tais aparatais.
Kaunas
Koks jūsų santykis su Kaunu, jo žaliosiomis erdvėmis? Ar turite čia kokią mėgstamą vietą?
Monika ir Kazimieras (PDF): Kauko laiptų baseinas. „Godo“ fainai, Aleksotas yra wow, nes ten taip arti miesto esi, bet tiek gamtos ir kiemų, kad atrodo taiiip toli.
Dažniausiai miestas – triukšminga erdvė. Ar jums atrodo, kad gamta ir muzika gali padėti miestą patirti kitaip?
Monika ir Kazimieras (PDF): Taip, nes tiek gamta, tiek muzika kuria derėjimą, harmoniją, balansą. Bet gali būti ir visiškai ne taip. Nes tiek gamta, tiek muzika gali būti labai chaotiška, ir tai irgi gražu.
Festivalio koncertas
Galbūt planuojate publikai kokių nors netikėtumų – naujų kūrinių, improvizacijų ar kitokių eksperimentų?
Donatas (ORAI): Bus daina apie vabalą, bus daina apie mišką. Gal kažkam tai bus netikėtumas, kitiems – nebūtinai. Derinsimės prie festivalio temos.
Monika ir Kazimieras (PDF): Dirbtuvių esmė yra leisti lankytojams improvizuoti pasitelkiant šiuolaikinių muzikos kūrėjų naudojamas technologijas ir gamtos garsus.
Jei festivalis „Drevės“ po dešimties metų taptų tradicija, ko jam palinkėtumėte?
Donatas (ORAI): Išlaikyti Ąžuolyną ir neįsileisti į jį kolorado ir kitokių vabalų, kurių ten neturėtų būti.
Monika ir Kazimieras (PDF): Aš palinkėčiau tradiciją pradėti jau šiemet. Taip pat norim palinkėti festivaliui turėti politinį svorį siekiant, kad Kaunas taptų žalesnis – žmonės to nori ir jiems to reikia.
