(1935 11 13–2023 02 22)
Žmogui skirtas laikas. Nepasirinktas ir neparinktas. Vieną kartą duotas, kiekvieno savitai naudojamas. Deja, žemiškas gyvenimas neamžinas. Tad neišvengiamai mus užklumpa tai, kai kažkam jau galime tik ištarti: „Ačiū, kad buvai…“ Šį sykį – Daliai… Atiduodami pagarbą ilgametei Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai Daliai Striogienei, stabtelėkim ir prisiminkim kurį laiką drauge žengusią kolegę.
Dalia Striogienė Kaune pradėjo dirbti iš karto po bibliotekininkystės studijų Vilniaus universitete: 1959 m. – Respublikinėje bibliotekoje, o 1963 m. jai persikėlus į Vilnių – Kauno viešojoje bibliotekoje, Skaityklos vedėja. Organizavo kultūros ir meno renginius bibliotekoje. Ilgą laiką puoselėjo mintį įsteigti naują Meno skyrių. Svajonė išsipildė, ir 1982 m. gegužės 27 d. atvėrė duris Meno literatūros skaitykla. Dalia jam vadovavo iki 1993-iųjų, nuolat kėlė įvairias idėjas. Vėliau dirbo skyriaus vyresniąja bibliotekininke. Išėjusi į užtarnautą poilsį nepaliovė domėtis biblioteka, čia verdančiu gyvenimu, dažnai lankydavosi renginiuose, dalyvavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikloje, dirbo M. K. Čiurlionio draugijos Kauno skyriaus sekretore.
Iki 1982 m. buvo aktyvi Mokytojų namų liaudies teatro (rež. A. Gabrėnas) aktorė. Trumpai dirbo Respublikiniame literatūros muziejuje. 1988 m. dalyvavo I Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavime.
Daugelis Dalią žinojo kaip Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos, prieš kelis mėnėsius iškeliavusio Anapilin, žmoną, ištikimą menininko gyvenimo draugę. Ji buvo jo mūza ir įkvėpėja, visuomet lydėjusi jį kūrybos kelyje. Dalia matė, kaip gimė daugelis Leono Striogos kūrinių, juos taikliai pakomentuodavo ir kruopščiai suregistruodavo. Kartu su Leonu puoselėjo tas pačias vertybes, bendrus idealus, pozityviai žvelgė į gyvenimą. Skulptorius sukūrė ne vieną Dalios portretą, biustą, torsą. Tik nedaugelis žino, jog Kauno Ąžuolyną puošiančiai vešlių formų mauduolių moterų skulptūrai (1966) pozavo taip pat Dalia…
Pažinau Dalią ne tik kaip bendradarbę. Visada stebino jos optimizmas, jautrumas, įžvalgumas, mokėjimas išklausyti ir suprasti, subtilus takto jausmas ir tiesumas. Būdavo gera užsukti į svetingus Striogų namus ir prie arbatos puodelio bei Dalios keptos naminės duonos kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis… Visada atidus ir išminties kupinas jos žvilgsnis buvo motiniškai jaukus…
Prisiminsime ją kaip darbščią ir iniciatyvią bendradarbę, rūpestingą ir mylinčią mamą, žmoną, seserį, išmintingą moterį, ypač jautrią pasaulio grožiui.
Bibliotekos kolektyvas reiškia užuojautą Dalios Striogienės sūnui Aidui, seseriai Vijolei, anūkams Andriui ir Elenai, artimiesiems ir visiems ją pažinusiems ir mylėjusiems.
Su velione bus galima atsisveikinti Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) bažnyčios šarvojimo salėje šeštadienį, vasario 25 d. nuo 15 val. Šv. Mišios sekmadienį toje pačioje bažnyčioje 10 val.
Išlydėjimas į Petrašiūnų kapines sekmadienį, vasario 26 d. 15 val.
Rimantė Tamoliūnienė
