Illarion Pavliuk „Matau, jus domina tamsa“
Tai tamsus, kupinas įtampos kūrinys, kritikų lyginamas su „Avinėlių tylėjimu“, o jo simbolių pasaulis – su „Alisa stebuklų šalyje“.
Į Dievo pamirštą Buskiv Sado miestelį, vieną žiemos naktį dingus mažai mergaitei, atvyksta Kyjivo kriminalinės policijos psichologas Andrijus Haisteris. Vietiniai čia šnabždasi apie serijinį žudiką, vadinamą Žvėrimi, tačiau didžiausia problema tampa visuotinis gyventojų abejingumas – visi tiesiog išmoko nematyti blogio. Kiekvienas žingsnis Andrijų veda į aklavietę, nes niekam, išskyrus jį, mergaitės paieškos iš tiesų nerūpi.
Citatos:
„Tamsa neturi savo šviesos, ji tik naudojasi mūsų šešėliais.“
„Žmonės dažnai painioja atleidimą su noru pamiršti. Tačiau tikrasis atleidimas reikalauja prisiminti viską iki smulkmenų ir vis tiek pasirinkti nebenešioti tos naštos.“
„Pats baisiausias monstras yra tas, kurį nešiojamės savyje, nes nuo jo neįmanoma pabėgti nei užsirakinus duris, nei pabėgus į kitą pasaulio kraštą.“
„Blogis retai ateina su triukšmu ir demonišku juoku. Dažniausiai jis atslenka tyliai, prisidengęs paprastu žmonių abejingumu ir baime įkišti nosį ne į savo reikalus.“