Kazimiero Semenavičiaus „Didysis artilerijos menas“ (lot. „Ars magna artilleriae“) pirmą kartą išleistas 1650 m. Amsterdame lotynų kalba. Tai savitas enciklopedinis žinynas, kuriame susipina artilerijos, raketų, fizikos, chemijos, matematikos ir kitų sričių žinios. Semenavičius jame ne tik sistemino savo laikmečio žinias, bet ir pateikė novatoriškų raketų konstrukcijų bei jų veikimo principų. Į lietuvių kalbą išversti šį veikalą – nemenkas iššūkis. Kaip perteikti sudėtingą XVII a. tekstą, išlaikant ne tik jo turinį, bet ir savitą, vaizdingą autoriaus stilių? Ar įmanoma lietuviškai išsaugoti lotyniškai rašiusio Lietuvos bajoro barokinį balsą?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakys „Didžiojo artilerijos meno“ vertėjas į lietuvių kalbą, kultūros istorikas ir knygotyrininkas Sigitas Lūžys. Jis papasakos apie Kazimiero Semenavičiaus veikalą, jo reikšmę Lietuvos mokslo bei karybos istorijai ir sudėtingus vertimo pasirinkimus. Susitikime spalio 20 d. 17.30 val. Ąžuolyno bibliotekos Renginių salėje (K. Donelaičio g. 8, 3 a.)!
Apie „Didįjį artilerijos meną“
Kazimieras Semenavičius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, karininkas, artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Jo veikalas „Didysis artilerijos menas“ – tematikos prasme itin plačios aprėpties traktatas. Čia autorius analizuoja karybai įprastus dalykus –sprogmenį, jo konstrukciją bei sudedamųjų dalių gamybą, santykį ir sąveiką, taip pat aprašo, kaip sprogmenis laikyti, naudoti ir pritaikyti. Aptariami ir nuo šios temos neatsiejami etiniai bei moraliniai aspektai. Vis dėlto Kazimieras Semenavičius apsvarsto galimybes šį karybos procesą pritaikyti ir kūrybiškai: teatre, konstruojant meninio, literatūrinio ir filosofinio scenovaizdžio projekciją, aktualizuojant senovės mitinį-kultūrinį paveldą. Sprogmenį jis įžvelgia ir kaip pritaikomą estetinei funkcijai, galinčiai tapti paveikia kūrėjo reklama. Vertėjas S. Lūžys atkreipia dėmesį, kad veikale prioritetas akivaizdžiai teikiamas kūrybos, ne naikinimo menui.
Ilgą laiką Europoje naudotas kaip svarbus artilerijos vadovėlis, „Didysis artilerijos menas“ gerokai pranoksta įprastą karybos traktatą. Lietuviškai šis reikšmingas veikalas prabilo tik po beveik keturių šimtmečių.
__
Ši paskaita yra Ąžuolyno bibliotekos susitikimų ciklo „Knygų atsivertimai“ dalis. Jis kviečia pažvelgti į Lietuvos raštijos ir kultūros istorijai reikšmingus kūrinius per jų atsiradimo, gyvavimo ir vertimo istorijas. Kas mėnesį kiekviename susitikime bus pasakojama vieno veikalo istorija – nuo aplinkybių, kuriomis jis buvo sukurtas ir formavosi jo reikšmė, iki to, kada ir kaip kūrinys pasiekė lietuvių kalbą.
Kūriniui atsiveriant lietuviškai, svarbus ne tik pats vertimo procesas. Ne mažiau įdomu, į kokį istorinį ir kultūrinį laiką jis ateina, kokiame kontekste yra perskaitomas ir kokią vietą įgyja naujoje epochoje. Vertėjų pasirinkimai, kalbos raida ir skirtingų laikotarpių kultūriniai poreikiai pasakoja kūrinio istoriją iš kitos perspektyvos.
Cikle bus pristatomi įvairių sričių veikalai – literatūros, mokslo, filosofijos, istorijos ir kiti tekstai, svarbūs Lietuvos kultūros raidai. Per jų likimus bus galima pažvelgti į skirtingų epochų intelektinį gyvenimą, kultūrinius ryšius ir besikeičiantį santykį su kitomis kalbomis bei tradicijomis.
„Knygų atsivertimai“ – tai pasakojimai apie kūrines keliones per kalbas ir laiką: apie pasaulį, kuriame jie gimė, apie kalbas, kuriomis gyvavo, ir apie momentą, kai jie atsiveria lietuvių skaitytojui.
Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
