Laiškai padėjo tais sunkiais laikais išlaikyti gyvybės siūlą, jai būtiną artumo iliuziją; juose atsispindi ne tik išorinės, bet ir vidinės žmogaus kovos“, – mintimis dalijasi literatūrinės pojūčių parodos kuratorė Akvilė Jankauskaitė. „Netrukus pasimatysim. Myliu!“ – sako parodos sumanytojai, pristatantys istorinių asmenybių, patyrusių ribinius išgyvenimus, pasakojimus.
Parodos kūrėjų mintys ir jausmai
Tai paroda apie meilę ir kančią, bet kančią ne dėl meilės, o dėl kitų, nuo paprasto žmogaus nepriklausančių aplinkybių. Meilė čia yra atsparumo šaltinis, iš paskutiniųjų besisukantys dantračiai, vedantys pirmyn. Yra galybė aplinkybių, kurių negalime kontroliuoti, kurių akivaizdoje galime pasijusti tokie nereikšmingi. Jos baugina – ir ne be priežasties. Jau kuris laikas gyvename su nuolatiniu nerimu dėl gresiančio karo, ir vienas iš būdų su tuo tvarkytis – lavinti emocinį intelektą, atsparumą širdyse ir mintyse. Per pojūčius susipažįstame su pasauliu, todėl ne veltui per juos galime iškomunikuoti daugiau nei įprastai. Galime perteikti jausmą, nukelti žmogų į kitą laikmetį, vietą, įsikūnyti į kitą asmenį.
Parodos kuratorė Akvilė Jankauskaitė
Pojūčių instaliacijų paroda „Netrukus pasimatysim! Myliu“ – tai prisilietimas prie itin asmeninės, dvasiškai intymios akimirkos, kurią praeities dabartyje išgyveno jums nepažįstamas žmogus. Kurdami parodą, kaip meninio sprendimo formą pasirinkome sekretą. Šis romantiškas žaidimas – nuo meilės laiškų butelyje iki džiovintų žiedlapių mozaikų, išdėliotų po stiklu ir pakastų po žeme – tarnavo kaip itin asmeniškos patirties perdavimo forma. Paradoksalu tai, kad šiuo būdu asmeniškiausios patirtys būdavo perduodamos nepažįstamiesiems, kurie tą paslaptį atrasdavo atsitiktinai – kitu laiku, kitoje vandenyno pusėje, kitomis gyvenimo aplinkybėmis. Ši paroda – tai prisilietimas prie virpesio, kuris atpažįstamas visais laikais, visuose gyvenimuose, kiekviename žmoguje. Tai akimirka, kurioje susijungia skirtingi laikai ir pasauliai.
„Apeirono“ teatro režisierė Greta Gudelytė
Parodos autoriai:
Parodos organizatorė Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka.
Parodą kūrė ir įgyvendino „Apeirono“ teatras ir režisierės Greta Gudelytė bei Eglė Kazickaitė.
Muzikos kompozitorė ir garso dizainerė Toma Čepaitė.
Vizualinio identiteto autorė Indrė Stonytė.
Laiškus įgarsino aktoriai: Jonas Leleckas, Gediminas Rimeika, Domas Šiaulytis, Matas Sigliukas, Eglė Kazickaitė, Greta Gudelytė.
Parodą kuravo Ąžuolyno bibliotekos kultūros projektų vadovė Akvilė Jankauskaitė.
Konsultantai: Skaidra Grabauskienė (Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka), Mindaugas Balkus (Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka), Nijolė Čekavičiūtė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras).
Kilnojamą literatūrinę pojūčių parodą „Netrukus pasimatysim! Myliu“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Informacinis partneris: Všį „Kultūros leidinys „Nemunas“.
Draugai: AB „Lietuvos geležinkeliai“, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Parodoje naudoti laiškų, dienoraščių, užrašų tekstai:
• Edwin Geist. Lydai: dienoraštis, 1942. Baltos lankos, 2003.
• Juozas Lukša-Daumantas. Laiškai mylimosioms. Fondas „Į Laisvę“, Kaunas 1994.
• Unė Babickaitė-Graičiūnienė. Laiškai: amžininkų atsiminimai. Aidai, 2005.
• Diana Glemžaitė. Mes mokėsim numirti. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
• Užrašyti žodžiai liudija: 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021.
