„Lietuvos balsas Šaltojo karo metais: lietuvių koplyčios Nacionalinėje šventovėje Vašingtone ir Šv. Petro bazilikoje Vatikane = The voice of Lithuania during the Cold War : lithuanian Chapels at the Basilica of the National Shrine in Washington and St Peter’s Basilica in the Vatican“ Sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė
Lietuvių koplyčios dviejose svarbiausiose pasaulio katalikų bažnyčiose – Vašingtono Nacionalinėje šventovėje ir Šv. Petro bazilikoje Vatikane – šiandieną mums atrodo kaip duotybė. Retas susimąstome, o kaipgi jos apskritai galėjo atsirasti tokiose reikšmingose vietose, kas buvo šio neeilinio sumanymo iniciatoriai ir vykdytojai. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo šventovėje Vašingtone buvo pašventinta 1966 m. rugsėjo 5 d., Gailestingumo Motinos koplyčia Šv. Petro bazilikoje Vatikane – 1970 m. liepos 6–7 dienomis. Lietuva tuo metu pasaulio geopolitiniame žemėlapyje neegzistavo, katalikybė buvo persekiojama ir gniuždoma, tikintieji kentė suvaržymus ir represijas. Mažyčių, bet ryškiai matomų lietuvybės salelių pasirodymas dviejuose ypatingai svarbiuose Vakarų pasaulio centruose Šaltojo karo pačiame įkarštyje prilygsta miniatiūriniam stebuklui.
Parodos, vykusios Bažnytinio paveldo muziejuje, katalogas pristato abiejų koplyčių istoriją, atskleidžia jų reikšmę lietuvių diasporai ir okupuotai Lietuvai. Ypatingas dėmesys skiriamas būtent meniniams kontekstams, kurie leido karo pabaigoje tėvynę palikusiems lietuvių dailininkams, pirmiausia pagrindiniam koplyčių autoriui Vytautui Kazimierui Jonynui, prisitaikyti prie naujų sąlygų, pasinaudoti bažnytine daile, padėjusia jiems integruotis į naują kultūrinę aplinką ir išgyventi iš dailininko profesijos.