„Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918–1925 m.“
Dar nesibaigus Pirmajam pasauliniam karui, buvo susirūpinta Lietuvos atstatymu. Valstybės kūrimo laikotarpiui po 1918 m. skirta nemažai tyrimų, tačiau Lietuvos miestų ir miestelių atstatymo problemomis domėtasi tik fragmentiškai. Mokslo monografijos „Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918–1925 m.“ autoriai B. Tranavičiūtė, V. Petrulis, A. Pakštalis ir P. T. Laurinaitis ėmėsi ambicingo tikslo – atskleisti, kaip pokario Lietuvoje buvo bandoma suformuoti pagrindinius miestų ir miestelių atstatymo principus ir 1918–1925 m. atlikti atstatymo darbus. Autoriai taikliai pastebi, kad „atstatymas vyko kartu su valstybingumo kūrimu, todėl šiame kontekste turėjo ne tik tiesioginę reikšmę – atstatyti sugriautą turtą, bet ir simbolinę – kokiomis idėjomis remiantis bus statomi Lietuvos miestai, kokiuose namuose gyvens žmonės, kokius palengvinimus jiems suteiks laukiama modernizacija ir galiausiai kokioje valstybėje bus gyvenama“. Vadinasi, miestų ir miestelių atstatymo klausimas buvo siejamas ne tik su tiesioginiu pastatų atstatymu, bet turėjo ir platesnę reikšmę. Tai buvo idėjinio urbanistinio lauko formavimo, miestų ir miestelių teritorinės plėtros ir planavimo Lietuvos respublikoje pradžia.
Užsakyti leidinį