150-osioms Miko Petrausko gimimo metinėms skirta leidinių paroda


Renginio detalės

Šiemet spalio 13-ąją dieną minime 150-ąsias iš Palūšės kilusio Miko Petrausko (1873–1937) – vienos svarbiausių XX a. pr. Lietuvių muzikos lauke veikusių figūrų – gimimo metines. Kauno apskrities viešoji biblioteka šios sukakties proga kviečia apsilankyti leidinių parodoje „Mikas Petrauskas ir pirmosios lietuviškos operos“, kuri veiks Muzikos leidinių skaitykloje (K. Donelaičio g. 8, 112 k.) iki spalio 31 d.

Mikas Petrauskas – pirmųjų lietuviškų operų kūrėjas

Mikas Petrauskas (1873–1973) buvo ne tik kompozitorius, chorvedys, dainininkas, vargonininkas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, pedagogas. Nors kūrėjas didelę savo gyvenimo dalį praleido išeivijoje, tačiau aktyviai puoselėjo lietuvybės idėjas bei savo darbu įkūnijo tautinio atgimimo idėjas. Ši lietuvių muzikos laukui itin reikšminga asmenybė prisidėjo prie skirtingų veiklų – kūrė ir platino pirmąsias lietuviškas revoliucines dainas, sukūrė pirmąją lietuvišką operą „Birutė“ (1906) bei pirmąsias lietuviškas operetes, kūrė lietuviškos muzikos terminiją, puoselėjo liaudies dainų ir dainavimo tradicijas, telkė Amerikos lietuvių bendruomenę.

„Šiandien Miką Petrauską dažniausiai prisimename kaip pirmosios lietuviškos operos autorių, tačiau retas esame susipažinę su „Birutės“ ar kitų kompozitoriaus operų bei operečių turiniu. Tad kviečiame pasklaidyti Muzikos leidinių fonde saugomas gaidas, susipažinti su Miko Petrausko muzika bei kompozitoriaus kūrybą narpliojusių muzikologų straipsniais. Tikimės, jog parodoje pateikiami tekstai bei nuorodos į naudingus šaltinius padės geriau suprasti kompozitoriaus kūrybinės bei visuomeninės veiklos reikšmę Lietuvos kultūros istorijoje“, – parodą pristato Meno ir muzikos skyriaus darbuotoja J. Selezniova.

Parodoje išvysite ir tarpukariu leistas M. Petrausko operų gaidas

Leidinių parodoje „Mikas Petrauskas ir pirmosios lietuviškos operos“ rasite bibliotekos Muzikos leidinių fonde saugomus leidinius, pasakojančius apie kompozitoriaus ir visuomenės veikėjo kūrybą, pedagoginę bei visuomeninę veiklą. Parodoje pamatysite M. Petrausko operų „Birutė“ ir „Eglė žalčių karalienė“ gaidas, sudarytą „Lietuviškų dainų“ rinkinį bei kitus, XX a. leidinius.

Leidinių parodą aplankyti rasite Muzikos leidinių skaitykloje. Apžiūrėti ją galite bibliotekos darbo laiku.

Virtuali paroda „Lietuvos teatralai dailėje“

Parodose neretai galite išvysti eksponuojamas žinomų aktorių fotografijas, tačiau ar kada nors matėte jų atvaizdus dailėje? Išskirtiniai Lietuvos teatralų atvaizdai sugulė į virtualią parodą „Lietuvos teatralai dailėje“, kurią išvysti galite čia.

Šioje virtualioje parodoje rasite įvairių dailės kūrinių, kurių modeliais ir įkvėpėjais tapo aktoriai, režisieriai, kompozitoriai. Ji padės pamatyti gerai pažįstamus kūrėjus naujai – juk dailės darbuose užkoduotas ne tik originalus dailininko braižas, bet ir tam tikra žinutė.

„Sakykim, parodos plakate panaudotas Šiaulių dramos teatro aktorės Silvijos Povilaitytės šaržas, sukurtas dailininko Pauliaus Arlausko, yra tarsi nuoroda į jos amerikietišką kilmę. Nieko panašaus – JAV vėliava tėra smagi užuomina į jos „Šiaulių Merilyn Monroe“ pravardę, parsivežtą iš Amerikos. Tokių žinučių yra ir daugiau, jos slypi visuose kūriniuose, tik reikia mokėti jas perskaityti. Dailininko darbo procesas nėra momentinis, jis atveria glaudesnį santykį, leidžia atidžiau pažvelgti į vaizduojamą asmenį ir geriau jį pažinti“, – apie atradimus sudarant parodą kalba E. Markevičiūtė.

Teatralų portretų galerijoje rasite ir juos tapusių dailininkų pristatymus. Kiekvieno iš jų santykis su teatru skirtingas: kai kurių menininkų šeimos nariai yra kaip nors susiję su teatru, o kiti tiesioginio ryšio neturi. Kartais aktoriumi susidomi keli dailininkai. Štai Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė atsiuntė net vienuolika tapytų, pieštų ar grafikos technika sukurtų savo atvaizdų, gimusių įvairiomis aplinkybėmis. Ne menkesnius „kraičius“ sukaupė Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas ir aktorė Virginija Kochanskytė, pastarosios galerijoje yra net gerbėjos išsiuvinėtas portretas. Dailės objektuose ne kartą atrandami režisieriai Povilas Gaidys, Juozas Miltinis, Gytis Padegimas, aktoriai Elena Gaigalaitė, Algimantas Masiulis ir kt.

„Dėkoju visiems, pasidalijusiems įvairiausiais atvaizdais. Ši paroda dar kartą patvirtina žinomą tiesą, kad teatralai gali ne tik karaliauti scenoje, bet ir intriguoti kaip dailės objektai. Ne vienas pavaizduotas kaip spektaklio personažas, vilkintis sceninį kostiumą. Džiugu, kad sukurtas įvaizdis neišnyks pasibaigus spektakliui, kad bus galima prie jo grįžti ne tik mintimis, bet ir realybėje. Suprantama, niekada nepavyks surinkti ir pateikti visų teatralų portretų. Manau, šią galeriją galėsime dar ilgai pildyti, jei bus norinčių prisidėti ir siųsti savo ar mylimų aktorių atvaizdus“ – teigia E. Markevičūtė.